@lillie aš ir stegiausi tokios pozicijos laikytis, bet visvien gaunasi taip, kad tiek tada, kai dirbo tik jis, tiek dabar, daugiau ar mažiau save riboju. Dirbant tik jam – nieko neprašiau. Tikrai. Kai duodavo pinigų – maisto nupirkdavau abiem. Ir pagamindavau valgyt, ir pasmaguriauti galėdavom. Pačiai irgi norėjosi ir nagus susitvarkyti, ir į kirpyklą ar grožio saloną nueiti, ar drabužį kokį nusipirkti. O dabar mano pinigus vaikinas supranta kaip savaime suprantamą dalyką. Nebūtų taip pikta, jei dar pasitartų, paklaustų mano nuomonės, o dabar viską girdžiu kaip nenuginčijamus faktus. Iš serijos “pradėsiu sportuot, va, užsirašysiu į tą kačialką, kur draugas sportuoja” ir viskas. O kad aš kas mėnesį galvą suku, kaip nuomą sumokėjus badu nemirti, tai jam nė motais.
