Paulius Širvys ,,Padavėja”
Tu šypsaisi,
Padavėja.
Akys –
Pragaro šulniai.
Tavimi susižavėję
Mes visi, girti velniai.
Supas smuklėj
Rūkas šėmas,
Pakaruoklis –
Ant pušies.
Mano skausmą
Pasiėmus –
Ant padėklo
Tu nešies.
Dar atneš,
Žavi nešėja,
Tos degtinės
Kaip tulžies.
Gal ir aš
Kada išėjęs
Pasisupsiu
Ant pušies.
Su manim
Šią naktį –
Draugas.
Porą duok
Aitrių taurių.
Vietoj to,
Kad jį
Pasmaugus –
Aš už jį
ir ją geriu.
Nebijok,
Vikrus mergišiau.
Iki dugno
Gerk ir tu.
Gundo kipšas
Prisikišęs,
Žybsi peilis
Tarp dantų.
Bet nekelsiu kerštui rankos!
Nepastosiu
Tarpdury.
O jinai –
Tegu sau trankos!
Tegu renkas
Bet kurį.
Ar girdi,
Širdis kaip staugia ?
Aš – girčiausias
Iš girtų,
Ant jos kaklo
Pasismaugiau,
Pasismaugsi
Dar ir tu.
Dar ir tu
Gali netekti
Vieną kartą
Mylimos.
Ir ateisi
Šaltą naktį
Čia ieškoti
Šilimos.
Tai atnešk,
Žavi nešėja,
Tos degtinės
Kaip tulžies.
Nebijok, –
Neišprotėjau.
Nesisupsiu
Ant pušies.
