Jums priešvestuvinys,kaip čia jį pavadinus..šokas ar nerimas. nes daugeliui moterų prieš ištekant būna, vienom stipriau,kitom silpniau, bet,jei iš tiesų labai mylit tą žmogų ir vistiek norit su juo ateityje būt, tai neskaudinkit jo atšaukdama vestuves. Taip tik prarasit jį, Pagalvokit gerai, ar vestuvių nenorit dėl jo ir todėl,kad jo galbūt nemylit ar dėl to,kad dabar bijot ištekėti, įsipareigoti. Nes dėl įsipareigojimo ir baimės ištekėti dauguma moterų prieš vestuves kenčia ir bijo. Bus vasarą du metai kaip aš ištekėjus, irgi buvo man prieš vestuves baisingas jaudulys,vos ne dvejonės,dar plius,kad labai jauna (23 metų), bet tada pagalvojau,kad su niekuo kitu nenorėčiau būti, myliu be galo savo vyrą ir ištekėjau. Ir dabar esu labai laiminga, mokomės abu,dirbam, vaikučių neturim,dar neplanuojam, bet labai rūpinamės vienas kitu,lepinam,kartu keliaujam,leidžiam laiką ir kitaip nieko net neįsivaizduočiau.Juokinga pagalvojus kaip tada bijojau. niekas iš esmės po vestuvių nesikeičia, man netgi dar geriau viskas, abu kaip šeima taupom pinigus,įsigyjam kažką kartu. beje, brolio žmona panašiai prieš vestuves buvo sumišusi,išsigandusi,net brolis klausė ar tai blogai ir ką daryt. Bet paskui viskas buvo šaunu. beveik visos kažkokią krizę išgyvena, tik reikia pagalvoti dėl ko ji sėkmės gerai viską apgalvojant be skubotų sprendimų
