Musiskiui katinui buvo nebe pirmos stadijos kasos vezys. Ir jusu atsisveikinimas su gyvunu buvo labai humaniskas. Mes dabar save ir grauziam del to, kad nepriemem tokio sprendimo, kaip jusiskis. Kazkaip tuo metu, kai isgirdom gydytojus zodzius kas jam yra, stresinej busenoj net nepamastem apie kitokias galimybes ir nusprendem uzmigdyti ten vietoj. Jeigu galeciau atsukti laika atgal, manau butume parsiveze ji namo ir ten nusiraminusi uzmygde.. (Zinoma dar gydytoja sake,jog galime ir nemigdyti savo katinelio, parsivezti ji namo ir laukti, kol numirs pats, bet cia butu visiskas gyvuno sadizmas ir musu absoliutus savanaudiskumas, nes pas ji jau skysciu susimaisiusiu su krauju buvo pilna susikaupusio pilve ir jis bet kuriuo metu galejo plysti…)
