Ats:Augintinių užmigdymas

(nežinomas) (archyvas)

Aš tą patyriau prieš metus, iki šiol ir sapnuoju ir galvoju ir verkiu kasdien ir viską laikau savy, nes niekas to nesupranta ir nesupras.Man tai tragedija, kurios niekada nepamiršiu ir nesusitaikysiu, nes tas šuo man kaip vaikas, 7 metus su manim kasdien visur ir visada, tai ne šeimos šuo, o mano asmeninis, kai gyvenau viena, todėl buvo labai stiprus ryšys. Jis buvo mano ir vaikas, ir sargas ir linksmintojas ir paguoda. Negaliu net ramiai galvot apie jį;(