(anonimas) (archyvas)
Mano irgi situacija kažkada tokia buvo, ir nėra taip, kad mėgčiau šnekėt apie vėją, bet man norisi žinot, kaip sekasi žmogui ir tuo pačiu pasidalint savo “sekimusi” Tai irgi keliai išsiskyrė, nors realybėj ir atrodė viskas gražu, bet realiai man tai atrodė kaip pasyvumas, intereso nebuvimas iš jo pusės, nes jei rūpėtų, kaip laikausi, jei taip sakant, reikėtų manęs, be jokių problemų ir žinutę parašytų, ir paskambintų.. Man net yra sakęs kažkada, kad daugmaž “su draugėm bendrauk apie tai”.. DAR KO. Tai reziume gavos tokia, kad čia ne atstumas kaltas buvo, galiausiai persimušė ir į realybę tas pasyvumas Nors bendrai reikšdavo/prisiekinėjo meilę ir t.t.
