Ar taip toli nueinama
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,noriu pasipasakoti ir patarimų ar jūsų įžvalgų išgirsti.Situacija tokia: su vaikinu esame 2metus (man 21:jam 24) labai ji myliu ir žinau,kad jis myli mane,bet…retai susitinkame,kartu negyvename,nes vis dar mokomės ir dirbame skirtinguose miestuose,atstumas būtų ne tokia jau ir didelė problema,jei ne jo būdas,jis ne iš tų,kurie paskambins paklaus kaip sekasi darbe ar šiaip kaip diena praėjo,o aš iš tų,kuri nori pasipasakoti,aš šiaip paplepėti vakare,iš pradžių iniciatorė būdavau aš,bet jau ilgą laiką nuleidau rankas,nei aš parašau,nei ji be reikalo parašo,toks jausmas tarsi vaikino netgi ir nebūtų.Vis galvoju kodėl aš su tokiu,kodėl gaištu? Mane nuo skyrybų stabdo tas,kad kai susitinkame sau dažnai kartoju:” ačiū Dievui nesusišvietė palikti jį” nes tada aš jaučiuosi be galo laiminga,mes daug kalbamės,veikiam kažką kartu,tačiau tik kai būnam per atstumą…TYLA,daug šnekėjausi su juo apie tai,tai tik sulaukiu paaiškinimo,jog aš toks esu,nemėgstu “chatinti” man reikia realiai su žmogumu snekėti,po tokių pokalbių jis parašo porą kart tema ” kaip sekasi” tačiau po poros kartų tai baigiais,nes tai nedaro savo noru.Ar yra merginų,kurios su tokio tipo vaikinu? Ar jum trūksta bendravimo? Susitaikyti su tuo ar visgi niekur toli taip nenueinama ir reikia sukti skirtingomis kryptimis? Ačiū
O skype kalbėt nenorit, ten kamera yra? Kažkaip reikia palaikyti per atstumą bendravimą,kitaip nei šis.. nei tas
man buvo taip pat…galiausiai issiskyrem, nes jauciausi nemylima
Na, gal jo tikrai toks būdas? Nes pvz. Aš taip pat nemėgstu chatint, kad ir kaip man žmogus patiktų.. tiesiog, na, tai toks fake bendravimas.. be emocijų, jausmų, nuotaikų. Bet iš kitos pusės sunerimčiau jūsų vietoje, kažkaip atrodytų, kad galbūt nenori jis chatint dėl kažkokios priežasties? Susirado kitą draugę chatams? O gal išnaudoja jus kaip kokią pokalbių draugę? Na, aš tai pakalbėčiau su tokiu vaikinu, išsiaiškinčiau, ar tikrai čia jo toks būdas ale
Žinok aš irgi esu iš tų merginų kuriai nepatinka chatinti, nu nekenčiu aš šnekėt tom tuščiom temom kaip “ką veiki?” “Kaip sekas?” Galbūt sunkesnis tas bendravimas kai yra atstumas, bet vakarais susiskambini tada pašneki ir viskas kaip ir normaliai
Nesigailėjai šio sprendimo? Jeigu turi kitą,su kuo kitaip? bendraujate virtualiai?
Mano irgi situacija kažkada tokia buvo, ir nėra taip, kad mėgčiau šnekėt apie vėją, bet man norisi žinot, kaip sekasi žmogui ir tuo pačiu pasidalint savo “sekimusi” Tai irgi keliai išsiskyrė, nors realybėj ir atrodė viskas gražu, bet realiai man tai atrodė kaip pasyvumas, intereso nebuvimas iš jo pusės, nes jei rūpėtų, kaip laikausi, jei taip sakant, reikėtų manęs, be jokių problemų ir žinutę parašytų, ir paskambintų.. Man net yra sakęs kažkada, kad daugmaž “su draugėm bendrauk apie tai”.. DAR KO. Tai reziume gavos tokia, kad čia ne atstumas kaltas buvo, galiausiai persimušė ir į realybę tas pasyvumas Nors bendrai reikšdavo/prisiekinėjo meilę ir t.t.
man tai atvirkščiai norėtųs, kad vaikinas kiek mažiau dėmesio reikalautų, kažkaip pavargstu nuolat klausinėjama.
O kaip daznai tai vyksta,kad jus tai vargina? (zinau,paraset,kad nuolat,bet nemanau,kad tai is tiesu yra )
Maniškis pasakojo, kad su ankstesne panele ir būdavo analogiška situacija, į dieną parašydavo vieną ar kelias sms, sakė kad nepatinka žinutės, ir geriausia gyvas bendravimas, kai mes susipažinom, susirašinėjom 3 paras galima sakyti, pats stebėjosi, kad tiek daug bendrauja sms Šiandien problemų dėl to nekyla, darbe būdamas, vos randa keletą minučių iškart parašo, paskambina, aš asmeniškai negalėčiau būt su žmogumi per atstumą kuris manimi visai nesidomi
Bijau pagalvot ką teks padaryti :/
Toks jausmas,kad skaityciau apie save..Visiskai tas pats ir mano situacijoj,tie patys pasiteisinimai,o po susitikimu vis galvoju,kad aciu dievui jog nepalikau
Ką darom? nes tikrai labai myliu jį ir kai būnam realiai jaučiuosi mylima,nu bet…
Net negalejau pagalvot,kad kazkam taip pat kaip ir man,ir po kiekvieno susitikimo atrodo,gal dabar kitaip bus,bet jau puse metu kaip tas pats,pati irgi nerasau,atrodo nenoriu lysti i akis,gal uzsiemes ar panasiai,nu,bet,kad visiskai neatrasti net minutes laiko,tai nesuvokiu kaip taip imanoma..
Na,ne,juk esmė ne laisvo laiko nebuvime,o nenore bendrauti virtualiai
cha cha, pas mane panasiai jei norit – smerkit, bet susiradau draugeli tiesiog chatui, ir taip bandau kompensuoti tai, ko truksta is vaikino, ziuresiu kaip seksis
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
