Labai fainas filmas yra “Waking life”, patariu paziureti, jei nesi maciusi. O kas del miego paralyziaus, tai aciu dievui, kad jau kuri laika miegu ramiai, nes labai nemalonus pojutis, labai baisios haliucinacijos istinka, paskutini karta, kai istiko miego paralyzius, maciau gyva butybe, panasu i tigra, sedejo ant mano pilvo, svoris jo buvo tikroviskai sunkus, muisciaus, bet nepavyko niekaip jo atsikratyti, kol galiausiai jis soko tiesiai man ant veido, tuomet pasimuiscius – atsibudau, as visada miegu kartu su kitu zmogum, jei jis atsibunda tuo metu, kai esi miego paralyziaus busenoj, tai haliucinacija, viskas ten haliucinacijos, bet vistiek labai baisu… Atsiskirti nuo kuno kartais pavyksta, bet pavyksta tik sklandyti savo kambaryje, toliau skristi man kazkaip baugu. O del samoningo sapnavimo, tai as tiek visko prisapnuvus, ir nuveikus, kad kartais realybeje sunku atskirti, kur sapnas, kur ne… Esu netgi klausus mamos, ar draugo, ar mes ten buvome, daznai, pasirodo, kad ne… ir tai siek tiek baugina. As gal kiek per jautrus zmogus esu, del to man galbut daug kas pavyksta, bet blogoji viso to puse, kad man visi sitie dalykai, tiek pat baugina, kiek yra idomus.
O siaip tai cia nera ko juokauti, ar bandyt noreti pajusti ta miego paralyziu, nes cia nera gerai, gydytojai ivardina tai, kaip liga, narkolepsija, visgi, tai miego sutrikimas.
