Pasidalinsiu savo patirtim, kadangi per kelis metus gerokai pasistūmėjau. Ir dabar sąmoningai sapnuoju beveik kiekvieną savaitę.
Viskas prasidėjo nuo to, kai nusprendžiau, kad noriu atsiminti savo sapnus. Pradėjau kasryt rašyti sapnų dienoraštį, paskui atsiminti kiekvienos nakties sapnus, galiausiai po kelių mėnesių nebereikėjo jokių priemonių ir viską atsimindavau šiaip, tik dienos eigoj pamiršdavau, jei nepasižymėdavau. Manau, kad čia pirmas žingsnis link liucidinių sapnų.
Apie specialias technikas nežinau nieko, nes niekada per daug nesidomėjau, kokios jos būna – WILD, MILD and X-ILD man nelabai ką reiškia. Tiesiog paskaičiau, kad einant miegoti reikia visiškai atpalaiduoti savo kūną, apie nieką negalvoti ir praeiti miego paralyžiaus etapą. Prisipažinsiu, kad pirmąjį kartą patyrus miego paralyžių jaučiausi tragiškai: atrodė, kad mane supa piktosios dvasios ir tuoj tuoj numirsiu, nes negalėjau įkvėpti. Dabar, kai tą patiriu dažniau, jau pripratau. Apima labai keistas jausmas, ausyse viskas labai garsiai ūžia, pajudėti negali, apima sunkumo jausmas, lyg kažkas temptų žemyn. Būtent šitoj stadijoj aš pradedu labai stipriai galvoti apie kokią nors vietą, kurioje norėčiau atsidurti — pliažas, parduotuvė, namai, bet kas, bet ne visada ten tave ir išmeta. Ne visada pavyksta pamatyti žmones, kuriuos nori pamatyti, arba kartais jie netikėtai dingsta. Ne visada gali numatyti ir kada baigsis sapnas.
Iš esmės tokio sapno metu tu gali valdyti beveik viską, kaip Inception filme. Man asmeniškai labai svarbu daryti reality check’us, kad netyčia neprikrėsčiau kokių nesąmonių — dažniausiai pabandau įkvėpti pro nosį ją suėmus pirštais. Jei įkvėpti pavyksta, reiškia aš sapnuoju, ir dabar jau galiu daryti ką noriu. Dar galima žiūrėti du kartus pažiūrėti į laikrodį (nesibaiminkit, jis kaip nors sapne atsiras, jei reiks), ir jei laikas skirtingas — sapnuojate, bet man šitas būdas nepatinka. Realybes patikrinimus galima daryti it šiokią dieną, man jau įprasta susiimti už nosies, kai atsitinka kas nors netikėto ar labai gero/blogo Jeigu tikrai sapnuoji, gali daryti bet ką ir bet kur. Gali susitikti su giminaičiais, muzikantais, net su savo ex, tiesa, savąjį pamačiau su kita ir jis nuo manęs pabėgo . Sapne aš sau atrodau labai lengva ir nežinau, ar girdžiu garsus, bent vakarykščiam sapne žinau, kad kalbėjau, bet negaliu prisiminti jokių garsų ar balsų.
Kalbant apie vakarykštį sapną, kai lipau laiptais prie veidrodžio, prisiminiau, kad į jį geriau nežiūrėti. Nežinau, kodėl, bet esu girdėjusi, kad galima labai išsigąsti ir visokių negerų dalykų pamatyti, tai ir nerizikuoju. Dar man draugas rekomendavo sapne nesimylėti, nes tada atseit myliesi su savimi ir apima keistas jausmas, bet šito dar kol kas nebandžiau, tai negaliu patvirtingi
Sąmoningus sapnus man geriausia sapnuoti tada, kai nueinu miegoti vėlai (3?) ir būnu pavargus po dienos, bet iš esmės dar galėčiau kažką susikaupus padaryti. Tuomet kūnas užmiega lengvai, o protas gali dar šiek tiek padirbti. Bet visus šitus dalykus atradau per kelis metus trukusius eksperimentus. Nesitikėkit, kad pavyks iš pirmo, antro ar net šimtojo karto. Užtat kai pavyks… Jausmas vertas visų nepavykusių bandymų.
@chickita @deimantine258 @lutty
