(nežinomas) (archyvas)
sveika likimo drauge, tas pats… nežinia, tik kažkodėl man rodos aš mūsų perraukoj pradedu suprast , jog man jo nereikia…. atrodo net per atsutumą sugeba sugadint nuotaiką, prisakyt visokio mėšlo…. smagu, kad su laiku jau ne taip imu į širdį , pažvengiu ir tik dar labiau įsitikinu koks jis niekam tikęs, jei sugeba taip be priežasčių įžeidinėt… žemina ne mane , o save. Nors myliu, bet žinau, jog grįžus įklimsiu į tą pat mėšlą ntrą kart…
