(nežinomas) (archyvas)
Aš laikyčiau prijungtą kiek įmanoma ilgiau. Nes niekad nereikia prarasti vilties, juolab žmogus buvo labai labai mylimas. Dėl mylimo vyro tokioj situacijoj kovočiau dantim ir nagais, jei reikėtų, rėkčiau ant visos ligoninės,kovočiau su sakančiais, kad reikia jį paleisyi, bet tikrai tikrai jokio popieriaus nepasirašyčiau. Nė už ką.
Žinau mergaitę, paauglę, kuri pabudo po 3 mėn. Tikrai tuo metu maniau, kad jau viskas ir mirs. O stebuklų būna
Labai jus užjaučiu ir linkiu vilties bei tikėjimo. Suprantu, kaip sunku matyti mylimą vyrą šalia, prijungtą prie aparatų, su mažai vilties, kad pabus. Linkiu stebuklo
