(nežinomas) (archyvas)
As vis delto galvociau, kad reiketu paleisti… pabusiu ziauri dabar, bet… paziurekim i situacija is kitos puses: tarkim ivyko didziausias stebuklas ir vyras visgi atsimerke… bet kadangi smegenys tiek laiko buvo zuvusios, jos niekada neveiks taip kaip iki avarijos… jis niekada nebebus tuo vyru, uz kurio istekejot… jus susigadinsit sau gyvenima slaugydama darzove, labai greitai jausmai pasikeis… ir jis niekada nebebutu laimingas jei apskritai sugebetu suvokti aplinka.. bet kadangi cia tik sansas vienas is milijono, geriau leisti jam ramiai iseiti… ramiai, kad negirdetu raudu… sakoma, kad negalima rauditi kol kunas nepalaidotas, kitaip siela lieka amziams zemej ir cia kankinasi… o dabar mane linciuokit…
