(nežinomas) (archyvas)
Laikas gydo žaizdas. Ką jau bepadarysi, nėra vaistų nuo tokio skausmo teks išverkti visas ašaras ir dar daugiau, iškaukti ir išskaudėti visą skausmą. Bet, kaip ir sakėt, turit gyventi toliau, kiekviena diena po truputį tą skausmą grimzdins į praeitį, ateis laikas, kai atsitiesit. Aš labai nuoširdžiai linkiu, kad kuo greičiau išskaudėtų, širdelėj kuo greičiau atrasti ramybę ir susigyventi su šia netektimi.
O kaip dabar tai padaryti-nežinau. Net nesusidūrus su tuo negaliu įsivaizduoti kaip tai padaryčiau. Manau, kad turit su jo tėveliais kartu sutarti ir tai padaryti, neteisinga užkrauti jums vienai tokios naštos.
O ateity, tikiuos, likimas už tokį didelį skausmą jums atlygins didele laime ir sielos ramybe…
