ir mano vyrutis visada labai stengiasi dėl manęs… svarbiausia, jis labai stengiasi, kartais jam nelabai sekasi ir dėl to gauna velnių, bet labai nuoširdžiai bando tapti tobuliausiu vyru pasaulyje. Jis padarė man tai, ką nedažnas vyras sugeba padaryt – parodė, kad ir pirma meilė gali būti ilga ir nuostabi. Ir komplimentų jis kišenėje paieško, bet tos nuoširdžios akys…. viską pasako ir pakanka tada paprasto “aš tave myliu”. Jis moko mane begalybės dalykų.. pasitikėjimo, neniurzgimo visur ir dėl visko (kuo toliau, tuo rečiau manyje prasiveržia pms apimtos moters zirzeliojimai), atvirumo (nes iki jo neturėjau kam atverti savo širdį ir papasakoti skaudžiausius dalykus. O ir su juo jau perkopiau tą ribą, kai apie mus nebebijau kalbėtis), pasitikėjimo savimi (nors ir turėjau keletą kompleksų, bet viską nugalėjau jo pagalba), pasitikėjimo juo… Jis tapo man tvirčiausia atrama ir, nors kartais jaučiu kažką praradusi, žiauriai džiaugiuosi, kad prieš kelis metus kvailai stengiausi atkreipti jo dėmesį. Matyt jau tada pasąmonė nutuokė, kokia neįsivaizduojama palaima manęs laukia…. Ieškokit, merginos
