Mano vaikinas – NE kiaulė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kadangi Vintede dygsta kaip grybai po lietaus temos, kokie vyrai kiaulės, lodoriai ir apgavikai, dažnai susidaro blogas įspūdis apie vyriškąją giminę. Turbūt tiesiog todėl, kad laimingosios nelabai skelbiasi apie savo antras puses, tik tos, kurioms nenusisekė.
Tai ar ne gražesnė ir linksmesnė būtų tema pasidalinti mintimis apie savo vyrus/vaikinus, kurie NĖRA kiaulės?
Maniškis visada su manim švelnus, tikrai retai kada balsą pakelia. Jei man nesiseka, būna liūdnesnis net už mane ir stengiasi nuotaiką pakelti, kartoja, kad aš esu nuostabi, protinga ir visas bėdas išspręsiu su jo palaikymu. Žinau, kad, jei tik reikės kokios pagalbos, visada atlėks padėti. Supranta mano intravertiškumą ir niekada nepyksta, kad nelabai kur einu su jo draugais kartu. Pakenčia mano visokius erzinimus, lindimus, tempimus pasivaikščioti, net jei ir labai užknisu ir būna pavargęs. O užknisinėju jau gerus 4 metus.
Žinau, kad jei kada man įteiks žiedelį, bus puikus vyras, kuris mylės ir mane, ir mūsų būsimus vaikus (ar bent jau kates, kurių tikrai prisinešiu į namus ).
Už ką galite pagirti savus?
Už tai, kad labai labai manim rūpinasi, kad kiekvieną dieną man padaro mažu stebuklu myli vaikus labiau už mane (kartais galvoju, kad jis būtų geresnė mama nei aš ), turi veiklų, viskuo domisi, moka VISKĄ sutvarkyt ir sutaisyt, jis tas, kuris apsaugo nuo skaudžių kritimų iš padebesių, nes padeda pagalvę po manim
Ir šiaip, jis beveik 7 metus iškenčia mano PMS ir ašarų upelius..
Tiesiog už tai, kad jis jau beveik 3 su puse metų yra su manimi. Visada mane palaiko, padrąsina, tiki manimi labiau negu aš pati savimi. Stebina nelabai dažnai, bet visada įsimintinai, stengiasi, kad mane pradžiugintų. Už tai, kad visada laiko mane už rankos, kad užkloja, kai šalta ir paglosto kojas. Už tai, kad priperka skanumynų, kad visada mane supranta ir išklauso. Už tai, kad galime suprasti vienas kitą iš pusės žodžio, žvilgsnio, balso tembro. Už tai, kad kartais pasako tokių nuoširdžių žodžių, kokių aš pati nebūčiau sugalvojusi. Už tai, kad kiekvieną rytą parašo labas rytas, o vakarais – labanakt. Už tai, kad mane myli, o aš myliu jį labiau už viską pasaulyje..
mūsų poroj aš didesnė kiaulė nei jis Ačiū jam už tai
Maniškis labai kantrus, ramus, rūpestingas ir dėmesingas, daug kuo domisi ir dar mane apšviečia, taipogi pakenčia mano zirzimus (stengiuosi nezirzt, bet kam nebūna), nuolat kartoja, kad aš nuostabiausia ir kad mane dievina, bet svarbiausia, kad ne tik kalba, bet ir veiksmais tai nuolat įrodo
Tikrai labai gražu skaityti, kad Vinted netrūksta ir gražių, laimingų, tvirtų porų, ne tik nuolat draskančių vieni kitiems akis
vyrai geris,kiaulemis mes juos padarom-mamos,drauges
4 metai ir be ziedo gero nezada.
Manau, priklauso nuo to, kiek porai buvo metų, kai jie pradėjo draugauti. Jei 18 tai tikrai normalu
nejuokink.
Indigomartha, na, man tik 22, dar nė pati nenorėčiau tekėti, o ir tėvai (bent mano) tikrai džiaugsmu netrykštų Bet tai nereiškia, kad ateity tikrai nepasipirš.
mano vaikinas (būsimas vyras) nuostabus. įsitikinu tuo kiekvieną dieną, jis ramus, švelnus, paslaugus, mylintis mane kasdien vis labiau jis nėra baliauninkas, visas atsidavęs šeimai jis visada mane palaiko, bet kada galiu jam išsiverkti ant peties… jis mano draugas ir vyras o kaip jis myli vaikus, mano dukterėčios nepaleidžia kai atvažiuojame, su ja žaidžia, su ja juokiasi… per balių niekada nesėdės su vyrais ir nemauks alaus, o geriau eis pažais su vaikais… eh… aš jį myliu
ir mano vyrutis visada labai stengiasi dėl manęs… svarbiausia, jis labai stengiasi, kartais jam nelabai sekasi ir dėl to gauna velnių, bet labai nuoširdžiai bando tapti tobuliausiu vyru pasaulyje. Jis padarė man tai, ką nedažnas vyras sugeba padaryt – parodė, kad ir pirma meilė gali būti ilga ir nuostabi. Ir komplimentų jis kišenėje paieško, bet tos nuoširdžios akys…. viską pasako ir pakanka tada paprasto “aš tave myliu”. Jis moko mane begalybės dalykų.. pasitikėjimo, neniurzgimo visur ir dėl visko (kuo toliau, tuo rečiau manyje prasiveržia pms apimtos moters zirzeliojimai), atvirumo (nes iki jo neturėjau kam atverti savo širdį ir papasakoti skaudžiausius dalykus. O ir su juo jau perkopiau tą ribą, kai apie mus nebebijau kalbėtis), pasitikėjimo savimi (nors ir turėjau keletą kompleksų, bet viską nugalėjau jo pagalba), pasitikėjimo juo… Jis tapo man tvirčiausia atrama ir, nors kartais jaučiu kažką praradusi, žiauriai džiaugiuosi, kad prieš kelis metus kvailai stengiausi atkreipti jo dėmesį. Matyt jau tada pasąmonė nutuokė, kokia neįsivaizduojama palaima manęs laukia…. Ieškokit, merginos
Myliu ji uz tai kad vis randam kelia vienas pas kita, niekada neissiskiriam, ateiti matom tik vienas su kitu, kad pykciai baigiasi juokais, kad stengiasi del musu is visu jegu. Myliu nes negaleciau nieko taip stipriai pamilti kaip ji. JIS GERIAUSIAS DALYKAS MANO GYVENIME!
Pagirciau uz tai,kad be galo rupestingas, visada uzmiega apkabines mane, padeda pagalve po galva, kai ja per miegus numetu i sali, giria mano maista, nors ne karta buvau padavus nepilnai iskeptus patiekalus, visada primena, kokia as grazi ir koks jis laimingas. Ak tiesa, jis man groja gitara
o aš verkiu skaitydama apie jūsų nuostabius vyrukus, kad manšks ne toks… ;/
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
