Mano vaikinas – NE kiaulė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kadangi Vintede dygsta kaip grybai po lietaus temos, kokie vyrai kiaulės, lodoriai ir apgavikai, dažnai susidaro blogas įspūdis apie vyriškąją giminę. Turbūt tiesiog todėl, kad laimingosios nelabai skelbiasi apie savo antras puses, tik tos, kurioms nenusisekė.
Tai ar ne gražesnė ir linksmesnė būtų tema pasidalinti mintimis apie savo vyrus/vaikinus, kurie NĖRA kiaulės?
Maniškis visada su manim švelnus, tikrai retai kada balsą pakelia. Jei man nesiseka, būna liūdnesnis net už mane ir stengiasi nuotaiką pakelti, kartoja, kad aš esu nuostabi, protinga ir visas bėdas išspręsiu su jo palaikymu. Žinau, kad, jei tik reikės kokios pagalbos, visada atlėks padėti. Supranta mano intravertiškumą ir niekada nepyksta, kad nelabai kur einu su jo draugais kartu. Pakenčia mano visokius erzinimus, lindimus, tempimus pasivaikščioti, net jei ir labai užknisu ir būna pavargęs. O užknisinėju jau gerus 4 metus.
Žinau, kad jei kada man įteiks žiedelį, bus puikus vyras, kuris mylės ir mane, ir mūsų būsimus vaikus (ar bent jau kates, kurių tikrai prisinešiu į namus ).
Už ką galite pagirti savus?
o maniškis, tai nėra maniškio išvis…
Nežinau net nuo ko pradėti. Maniškis visada mane išklauso, klausia visados mano nuomonės, padeda , ar net padaro už mane tokius rašto darbus, kur aš pati nesugebėčiau.. >.< čia paskaitom. Jei prastai jaučiuosi būnu kaip princesė ir lovą arbatą atneša. Kai prasta nuotaika visados stengiasi man ją pakelti, kai verkiu guodžia ir sako kokie visi kiti blogi , kad tik aš geriau jausčiausi. Kai tik susipažinau, į akademiją per paskaiyas atnešdavo man valgyt. Labai manimi rūpinasi, paklausia ar pavalgiau, ar šiltai apsirengiau. Jau beveik antrus metus kiekvieną naktį pasako, kad myli, kiekvieną naktį apsikabina ir prispaudžia taip lyg niekada nepaleistų. Kai esu išvykus visada man skambina, teiraujasi kaip man sekasi. Vaikšto su manimi po parsuotuves ir stengiasi man patarti ką man verčiau nusipirkti, kaip ir aš jam. Mes geriausi draugai ir geriausia pora viename. Nieko vienas nuo kito neslepiam. Visur kartu vaikštom, į visus klubus, tūsus tik kartu. ^^
.
Maniškis gal nėra tobulas, bet nuostabus velniokas.
Jis verčia mane jaustis laiminga. Tikriausiai už tai ir esu labiausiai dėkinga. Mes dar labai neilgai kartu, bet tai, kaip jis elgiasi, mane verčia jaustis svarbia, mylima ir ta, kuria jis didžiuojasi.
Kadangi dar tik pradžia, dažnai girdžiu klausimą, ką jam daryt, kad man geriau būtų (pvz prieš tas dienas klausinėjo, kaip jam elgtis, gal ką atnešt ir pan… anksčiau niekam tai nerūpėjo).
O tas jausmas, kai jis pabučiuoja tris kartus prieš išeidamas ir po to dar penkias sekundes žiūri į akis taip, tarsi nenori pamiršt kaip atrodau. Ech… Verčia mane jaustis mylima.
Maniškis nedažnai pasako, kad myli, bet užtat visą tą meilę parodo savo veiksmais. Pakenčia mano kaprizus, kai jį erzinu ir apskritai visas mano nuotaikų kaitas. Prieš jį buvau kompleksuotas žmogus, dabar visi kompleksai dingo Ir vien jo pagalba. Dar jis visąlaik būna šalia kai to man labiausiai reikia, už tai aš jam labai dėkinga) Ir apskritai myli mane tokią, kokia esu
Mano sužadėtinis man kas rytą į lovą atneša kavytės, kaso nugarytę. Yra ramiausias žmogus, kokį pažįstu, visada lieka šalto proto, kad ir kas nutiktų. Komplimentų gaunu retai, bet kai gauni – tai kaip saldainiai Pildo mano norus kaip princesės. 4 ryto važiuoja ieškoti suši
skaitau ir pavydziu..
Rupestingas,nesa rytais i lova kava,pusrycius,ruosia idomiausius ir be galo skaniai atrodancius pietus,glosto nugara,o kai persivalgau,masazuoja pilva.Kai niezti nugara ir nepasiekiu pasikasyt,pasakau jam”koordinates”ir greit randa nieztincia vieta Lepina,be progos gaunu dovanu,arba del mazu pasiekimu(nupiesiu paveiksla ir atnesa geliu savo”puikiajai” Da Vinc’ei Visada prajuokina,maivosi,jei suerzina mane,negaliu pykt ilgai,nes pradeda juokaut ir greit atslugsta pyktis.Visada pagalvoja apie mane,kai buna isvaziaves i kita miesta ar uzsieni,skambina ir klausia,ar nenoriu tokio sokolado,ar nenoriu tokios idomios kavos ir t.t.Vakar turguj ieskojo man bijunu,bet niekur nerado,tad nakti su suniu nuejo vogt nuo kaimyninio daugiabucio.Atsikeliu-bijunu puokste ant stalo.Nors skinti negrazu svetimas geles,bet labai nustebino,kad del manes emesi tokio”zygdarbio”,daugiau tikiuosi nebevogs O geriausia,kad pakencia mano sunku charakteri,jam esu pati geriausia,graziausia ir mylimiausia. Pati skaitau viska ka parasiau ir sypsausi,kaip man pasiseke Ir nors pripeduoja mano katik isplautas grindis,nors ir po jo gaminimo reikia kviest gvardija isvalyt virtuve,nors ir palieka amzinai pakrovejus rozetej ir taip varo mane is proto,vistiek jis pats geriausias.
Už tai, kad beveik visada nusileidžia man, visada prieš miega apkabins, kai man liūdna, pasakys, kad myli. Už tai, kad lengvai nepaleistų manes, už tai, kad tiesiog yra su manimi, kad ir kokia esu.
kartais tas gerumas, svelnumas, tobulumas apgauna..
Nu taip,jei viena apgavo gerumas,svelnumas,apgaus ir kitas.Geriau,kad dauzytu ir butu blogas,bent nenustebins Niekas nuo to neapsaugotas,bet geriau pasidziaugti uz kitus,kad yra laimingi.Si tema kaip kokia aukso dulke vinted dumblyne,kur gali uz kitus pasidziaugti ir geretis ju istorijom,o ne verkti kartu”kokie jie,bliamba,kiaules!”
O aš niekaip nesuprantu,kaip maniškis dar pakenčia mane, kai aš tokia niurzgla, kai taip dažnai mano nuotaikos keičiasi .. jis toks ramus pastoviai, tolerantiškas, mėgina mane prajuokint.. O kai žaidžia ir apkabinęs mūsų vaiką bučiuoja milijoną kartų ir savo ‘spinduliuku’ vadina aš žiūriu ir man verkt norisi,kad man taip gyvenime pasisekė tokią šeimą turėti.
Anksčiau frazę “mylėk jį ne už tai, koks jis yra, o už tai, kokia esi su juo” praleisdavau pro akis. Galvojau eilinės FB sapalionės.
Bet šiai dienai aš beprotiškai myliu žmogų, dėl kurio aš tampu geresnė
Prie buvusio ėmiau tikėti, kad esu nevykusi moteris, berniukiška, nepatraukli, pikta, nervinga, konfliktiška ir visiškai nešeimyniška… Ačiū dievui išsiskyriau su juo. Ir praėjus pusmečiui netikėtai sutikau dabartinį savo vaikiną.
Jo dėka jaučiuosi moteriška, patraukli, geidžiama, meili… Nesame rimtai susipykę, nes tiesiog neįmanoma. Jis toks ramus, kad man net nekyla mintis iš kažko kelti dramą. O jei ir kyla, tai greit susigėstu, kad negaliu į situaciją pažvelgti ramiai. Vienintelis žmogus, kuriam galiu nusileisti nedraskydama akių… Tačiau nusileisti nė netenka, nes mūsų nuomonės beprotiškai sutampa beveik visur. Myliu jį, už tai, kad turiu visišką laisvę veikti ką noriu. Myliu už tai, kad jis atsakingas. Myliu už tai, kad kuklus, nors turi kuo pasigirti. Jis labai myli vaikus. Visada prajuokina.
Ir negana viso to, ką išvardinau – jis yra beprotiškai išvaizdus ir seksualus. Geras lovoje ir greit mokosi…
Maniškis tai pakiaulina dažnai, reikės pradėti sakyti nebe labas, o “kriu-kriu”. Gaila, kad labai koncentruojuosi ties neigiamais dalykais. Pabandysiu įžvelgti gerų dalykų, jo elgesyje.
Niekad nesame rimtai susipykę, jokių rėkimų, šaukimų (o mano buvusiuose santykiuose buvo praktiškai vien tas; jei ant manęs rėkia, aš atgal). Jis pakankamai ramus šiuo klausimu, nei vienas neleidžiam balso pakelti prieš kitą, buvo tiek jam, tiek man po kartą tai, tiesiog išsiaiškiname šnekėdamiesi viską. Jis, kaip pats sako, yra jautrus, tai jeigu man kažkas negerai, kamantinės, kol išsiaiškins. Ir pačiai nebeišeina piktai nueiti miegoti. Miega mane apkabinęs per liemenį, žiauuuriai gera man, bet kartais išsilaisvinu, kai noriu ant pilvo miegoti, tai prabudus vėl atgal prisitraukia, pabučiuoja nugarytę, plaukus… Dažniausiai pirmas išlipa iš lovos, tai vėėėl rytinis bučkis ir eina arbatos padaryti. Neša į lovą skanius pusryčius, kartais nuvažiuoja į miestą ko skanaus nupirkti. Labai skaniai gamina valgyti, ypač saldumynus. Nesispyrioja ir daro man masažus. Visaip erzina, kutena. Pastoviai rūpinasi, kad nesušalčiau, gaunu barti, jeigu per plonai apsirengiu ar su pusšlapiais plaukais į lauką išeinu. Nėra savanaudis, visad pirmai man pasiūlys kažką (prisiminiau savo vieną ten trumpalaikį berną, kaip nusipirko milką didelę, buvom aš, jis ir jo du draugai, tai vos ne pasislėpęs ir užsispaudęs valgė,niekam net nepasiūlėDD). Visad įspirs man į šikną, kad daryčiau, padrąsins. Niekad nevynioja žodžių į vatą, yra tiesmukas žmogus, anksčiau erzindavo, dabar suprantu, kad tokie dalykai tik padeda man išaugti iš “princesės ant žirnio” sindromo. Myliu jį.
O MANISKIS NE KIAULE O PARSAS. kARTAIS BUNA…..
Va, va, aš irgi, jeigu tik kas, susiraukiu ir bambu. Užsiciklinu ties neigiamais dalykais. Reikia apie gerus galvoti ir stumti blogus dalykus šalin. Man atrodo, jis galvoja, kad trenktą bobą susirado. dar tas pasakymas “nu kartais aš tavęs tikrai nesuprantu”. Va, dar viena gera jo savybė, niekad nesakys “ką čia nusišneki, durne” ar kažką panašiai pikto, kai tikrai juodai nusišneku, bus tik frazė “nesuprantu tavęs” arba “tu keista”.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
