Nebe tas laikas, kai tikiu besąlygiška meile ir pagarba – tokie dalykai kyla iš žmogaus vidaus, ir tuščias reikalas kažkam iš šalies grūmoti, moralizuoti, nes nuo to vargu ar pasikeis požiūris.
Už daugelį dalykų tėvus gerbiu, bet turiu daugybę nuoskaudų mamos atžvilgiu. Iš esmės daugelio dalykų, kurie buvo minėti anksčiau – neargumentuotų sprendimų, rėkimo, dažnai ir fizinių bausmių už nepiktybiškus dalykus, o paskutiniu metu – dėl nebesveiko pedantiškumo. Nuo mažumės turiu visiškai sudarkytus nervus dėl to. Žodžiu, aš gerbiu, bet dėl nuoširdžios meilės jau labai seniai abejoju. Į diskusijas dėl ko nors stengiuosi nesileisti – ji nemoka argumentuoti, o suprasdama savo pozicijos silpnumą, linkusi įžeidinėti.
Bet aš visada sakiau, kad geriau tokios problemos, nei tėvai alkoholikai.
