(anonimas) (archyvas)
Bet man rūpi jis, jo, jausmai, kaip jis jaučiasi. Žinau, kad pasikeičiau nuo bendravimo pradžios: pirma buvau kiek šalta, sunkiai pasiekiama, paslaptinga, galbūt tas jį žavėjo, o paskui pasikeičiau, pamilau jį, norėjosi būti tik su juo ir kad būtų jis laimingas. Gal per daug analizuoju. Na bet gal ir jūsų tiesa, nebegalvosiu ir tiek, nes dabar ir graužiuosi dėl to ir dar jam gadinu nervus kažkokiu mistiniu būdu (nesuprantu, sunku panelei savo pasakyti normaliai, kad ne, viskas gerai, būtina taip atšiauriai kalbėti?)
