Vaikinas nori skirtis?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labai sutrikusi ir pasimetusi jaučiuosi. Norisi ir verkti ir kartais sunku patikėti tuo, kas vyksta. Su vaikinu draugaujam apie 8 mėn., jau kokius porą mėn keisti dalykai dėjosi. Visų pirma, nustojo sakyti, kad myli. Na, ok, gal taupo žodžius. Paskui buvo šiaip kažkokių mažų kivirčų, tai gal per savaitę išgirdau dukart tokį pareiškimą “na, jeigu tau čia tas, anas blogai, tai kam tokie santykiai, skiriamės”. Ir dėl paprastų dalykų. Dėl to, kad paklausiau, ar jis ant manęs pyksta, paklausė kas man yra, ko čia dramatizuoju ir bangas keliu, neturi ką veikti maždaug. Ir pirmąkart jis man kažką tokio pasakė. O man tiesiog rūpėjo, kaip jis jaučiasi, tai antrąkart ir paklausiau, ar tikrai nepyksta. Nežinau, toks šaltas, tie pykčiai tokie sunkūs su juo, nes moka į vienus vartus gerai varyti, savaitgalį irgi pykomės, prisiminė senus dalykus ir pradėjo piktintis, na, išsiaiškinome. Aš neliečiau, pamiršau dalykus, kuriuos jis padaręs, bet jis tai gerai per sąžinę uždrožė. Nežinau, kokie yra pirmieji požymiai, kad nori skirtis? Man net kvėpuoti sunku darosi, jaučiu, kad jis pasikeitęs, kad tolsta nuo manęs, kad kažko man nesako, kažką laiko viduje… Net nebesinori gyventi.
Jei taip jauciates, taip ir yra. Pasakykite jam, kad nenorite jo daugiau skaudinti ir pykdyti tokiais santykiais ir iseikite
Atsipalaiduok ir maziau kvarsink galva. Tiek sau, tiek jam. Tapk ir tu salta, maziau domekis ir klausinek “pyksti, nepyksti?”. Kai pajus, kad ir tu nesokinesi aplink ji – susigriebs ir prades aiskintis, kas gi ne taip. Na, o jeigu ne, tai ciao bambino. Ir nieko cia nebepadarysi, prievarta mielas nebusi.
Hmm, stenkis nestresuoti. Vyrai kai mato panos stresavimus del santykiu jiem nebeidomu buna ir tolsta..
8mėn dar labai nedaug, netvirti dar santykiai, neišbandyti… O šiaip, gal Jūs jo ir paklauskit pati, kame čia replės? Tiesiog, paprastai, ar nori skirtis, ar ne.. Jei nedrįstat šitaip, bijot tiesaus atsakymo, tada sudėtingiau. Šiaip gerai veikia “dingau” būdas. Neatrašykit į žinutes, neatsiliepkit į skambučius, pažiūrėkit ar susirūpins, ar pradės ieškot. Po to tiesiog galėsit pasakyt, kad tel. pametus buvot ar panašiai.
O as manau kad labai sunku kazka pasakyti nepazistant zmogaus, nezinant kokie jusu santykiai. Bet kuriuo atveju manau turetum pasakyti , kad jautiesi, o jeigu nepades, veiksmais parodyt , kad jei niekas nesikeist gali palikti ji, paziurek kaip reaguos. Jei jam bus dzin tu jau nieko nebepakeisi ir neverta kvarsint galvos, nes tai, jog vaikinas atsalo tiikrai nebutinai itakoja mergina. Ir dabar nebijok anksciau laiko, nes per bebijodama kaip tik gali pablogint situacija , gi nezinai, gal net nieko blogo nera, o budama nervu kamuoliuku vaikino graziau elgtis nepriversi;)
Ir kuo mažiau lyskit, tokie klausimai “ar pyksti?”, visi reikalavimai “aiškintis santykius” vyrus tikrai nervina. Gyvenkit labiau sau, užsiimikt sava veikla, bendraukit tiek, kiek jis rodys iniciatyvos, ir reikalai kažkaip patys išsispręs.
Tai gal taip yra, kad apsipratot vienas prie kito?? Mažiau kvaršink galvą, pabūk šaltesnė pati ir greitai atkreips dėmėsį.
Bet man rūpi jis, jo, jausmai, kaip jis jaučiasi. Žinau, kad pasikeičiau nuo bendravimo pradžios: pirma buvau kiek šalta, sunkiai pasiekiama, paslaptinga, galbūt tas jį žavėjo, o paskui pasikeičiau, pamilau jį, norėjosi būti tik su juo ir kad būtų jis laimingas. Gal per daug analizuoju. Na bet gal ir jūsų tiesa, nebegalvosiu ir tiek, nes dabar ir graužiuosi dėl to ir dar jam gadinu nervus kažkokiu mistiniu būdu (nesuprantu, sunku panelei savo pasakyti normaliai, kad ne, viskas gerai, būtina taip atšiauriai kalbėti?)
O kaip tas šaltumas? Nerašyti? Kad mes ir taip mažai bendraujame palyginus. Jeigu realybėj būnu kiek šaltesnė, pats tuoj putojasi, kas man yra.
Gal tikrai aš per daug lendu… Nors sakau čia vienetinis atvejis kai to paklausiau, nedarau to dažnai, nebent kai matau, kad kažkas gali būti, pyktis kažkoks.
Suprantu, kad rupi ir noris visa pasauli po kojom pakloti. Nuojauta man kuzda, kad jam tiesiog atsibodo jusu lindimas i sikna, perdetas rupestis ir visi kiti “caca lialia” kliedesiai. Tai tikrai uzknisa ir greitai atsibosta, atrodo, kad tave tas zmogus tiesiog “dusina”. Leiskit jam atsikvept. Jusu gyvenimas irgi neturi suktis tik aplink ji. Kas cia per “net nebenoriu gyventi” ??? Jus nejuokaukit.
Zinok pati esu buvus daugeli panasiu situaciju, bet manau vienintele iseitis yra islaukti. Va kas man labai gerai veikia tai susiradimas naujos veiklos ir visa diena ignoravimas , o po to parodymas, kad man linksma be taves, kazka naudingi veikiu, nezinau ar supratai ka norejau pasakyt tik
Tai ir parašiau, kad keistus namiokus mėto “kas per santykiai, kas per santykiai”, jeigu tau taip blogai, tai tada dedam tašką. atrašė kažką tokio, kad ko tu čia dramatizuoji, nu tai kad pats dramatizuoja mano galva, ne aš čia rašau, kas per santykiai, kas per santykiai, tiesiog paklausiau, kaip jaučiasi, ir dar sako kad aš kažkokį burbulą išpučiau, nu come on???? Paklausiau, ar aš čia viską dramatizuoju, tai tik parašė, kad gerai, baigiam, nesinervinkim dėl tokių nesąmonių. Bet WTF dabar sėdžiu, nes čia tik jis sugebėjo burbulą išpūsti. Man net juokinga dabar. Jau bijau antrosios pusės paklausti kaip jis jaučiasi.
Na taip, aš dabar truputį neturiu veiklos, na nuo kitos savaitės dirbti tikiuosi pradėti, jau reikia to darbo, gal ir per daug kapstyti pradedu, bet aš tikrai jam nelendu į akis, mes susitinkame realiai tik savaitgaliais, per dieną susirašome max 10 žinučių, pradedant labas rytas ir tiek. Net nėra ką ignoruoti. Galvoju dingti kokiom porai dienų, pailsėti nuo visko, net nuo telefono.
Na, aš nelendu jam į šikną, tikrai, nei per daug meili, lipšni, ne mano būdui, neįsivaizduoju, kaip aš jį dusinti galiu, jei mes tik savaitgaliais realiai susitinkame. Ir šiaip draugai netgi pastebi kad jam kažkas yra ne taip, nemanau, ar jam buvo užsiminę, bet sako, kad kažkoks piktesnis, lyg kokia depresija… na, jis labai veiklus ir užsiėmęs, gal jau stogą rauna?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
