Labai sutrikusi ir pasimetusi jaučiuosi. Norisi ir verkti ir kartais sunku patikėti tuo, kas vyksta. Su vaikinu draugaujam apie 8 mėn., jau kokius porą mėn keisti dalykai dėjosi. Visų pirma, nustojo sakyti, kad myli. Na, ok, gal taupo žodžius. Paskui buvo šiaip kažkokių mažų kivirčų, tai gal per savaitę išgirdau dukart tokį pareiškimą “na, jeigu tau čia tas, anas blogai, tai kam tokie santykiai, skiriamės”. Ir dėl paprastų dalykų. Dėl to, kad paklausiau, ar jis ant manęs pyksta, paklausė kas man yra, ko čia dramatizuoju ir bangas keliu, neturi ką veikti maždaug. Ir pirmąkart jis man kažką tokio pasakė. O man tiesiog rūpėjo, kaip jis jaučiasi, tai antrąkart ir paklausiau, ar tikrai nepyksta. Nežinau, toks šaltas, tie pykčiai tokie sunkūs su juo, nes moka į vienus vartus gerai varyti, savaitgalį irgi pykomės, prisiminė senus dalykus ir pradėjo piktintis, na, išsiaiškinome. Aš neliečiau, pamiršau dalykus, kuriuos jis padaręs, bet jis tai gerai per sąžinę uždrožė. Nežinau, kokie yra pirmieji požymiai, kad nori skirtis? Man net kvėpuoti sunku darosi, jaučiu, kad jis pasikeitęs, kad tolsta nuo manęs, kad kažko man nesako, kažką laiko viduje… Net nebesinori gyventi.