Kai sužinojau, kad tėčiui šlapimo pūslės vėžys, kalbėdama su juo telefonu dar laikiausi. Bet padėjus ragelį apsiblioviau kaip reikiant. Pasiskambinus draugui, kuris klinikose rezidentas nesugebėjau rišliai ir žodžio pralement. Žmogus po darbo pas mane važiavo, o aš toliau blioviau. Bet kadangi tėčiui manęs reikia, kažkaip tai padėjo į sveiką protą grįžt. Bet tą pirmą dieną prisimenu kaip košmarą. Kadangi tėtis mano jau ne jaunuolis, tai nors ir galima radikaliai išpjauti pūslę, su jo gretutinėmis ligomis, kiek teko konsultuotis, jis 7 val. operacijos neištvers. Tai dabar taip ir gyvenam, kaip skolintu laiku. Viskas ištveriama. Laikykitės!
(nežinomas) (archyvas)
