Prieš keletą dienų ir aš galvojau, kad visi sveiki, laimingi. Man pačiai neseniai operavo tulžies pūslę, tai mama padėjo mano dukrą prižiūrėt, kol buvau ligoninei ir po operacijos, nes nieko negalėjau daryti. Labai džiaugiausi, kad turiu kam dukrą palikt, kad močiutė myli, prižiūri. Bet viskas gali labai greit pasibaigt.
Kiek galiu visad mamai padedu, tiek fiziškai, emociškai ir financiškai.
Bet ta diagnozė. Vėžys yra vėžys. Simptomai pasireiškia vėlai.
Negaliu dar tuo patikėt. Anksti netekau tėvo, tad mama man atstoja abu tėvus. Neesu maža mergaitė, bet man mama gyvens amžinai, ir ta žinia kaip mažam vaikui sudaužė viltis ir naivų tikėjimą.
Ačiū už jūsų pasakojimus, žinau, kad skaudu, nes tai labai asmeniški ir skaudūs išgyvenimai. Stiprybės ir mums visoms.
