skaitau daugumos istorijas ir tikrai dziaugiuosi uz jus.. Deja bet mums nepasiseke ir mama pralaimejo kova su veziu,o kovojo netgi 8metus,iki paskutinio galvojau ,kad pasveiks,bet deja… o kas labiausiai apmaudu tai kad mylejo mane beproto ir gyveno tik del manes,susirgo budama jauna mire taip pat ir galima sakyt nieko gyvenime nemate apart ligoniniu ir keturiu kambario sienu,sunku buvo labai ,net ir dabar (praejo pusantru metu) mama buvo mano geriausia drauge ,manau ne pas visas tokie santykiai su mamom kaip buvo pas mus, visi sake laikas gydo,nebus taip skaudu,bet zinot nei velnio… taip pat jos ilgiuosi ,netgi iki siol neesu issitrynus jos telefono numerio ,nes negaliu patiketi kad jos nebera..galbut ramina tik viena mintis ,kad jai TEN yra lengviau,nebera tu skausmu ir panasiai ,bet labai jos ilgiuosi ir labai truksta… o uz nariu mamas,mociutes kurios pasveiko tikrai nuosirdziai dziaugiuosi)
