(nežinomas) (archyvas)
Buvo kokių 11-12 metų, ėjau su tėvo draugų maudytis į ežerą, o jis labai staigiai gilėja. Nei aš nei dėdė nemokėjome gerai plaukioti. Maudžiausi ten, kur jaučiau žemę po kojomis. Bet ar srovė nunešė ar kas- bandau stotis ir dugno nėra. Pradėjau pliuškentis vandenyje, kažką rėkalioti ir dėdė pamanė, kad aš žaidžiu ir paradėjo mane ” pa prikolu” skendinti. O man tai ne prikolai buvo, aš jau išsekusi, bandau ant jo kabintis, o jis mane numeta, mat mano kad žaidžiu ir pats nemoka plaukti. Galiausiai visai išsekau, niekada nepamiršiu tos mintis, kai jau buvau susitaikiusi pasiduoti, bet AČIŪ DIEVUI dėdės sūnus stovėjo netoli kranto, pamatė mano baltą veidą ir ištraukė. Svarbiausia, dėdės žodžiai- “tik tėčiui nesakyk”
