Prieš gimstant virkštelė buvo apsivyniojus aplink kaklą. Kai buvo kokie 6m. kritau kaklu į aštrų metalą ir kaimynė mane spėjo pastumt tai tik įsipjoviau kaklą. Dar tėtis buvo kažkokio stipraus plytelių valiklio į mineralinio butelį įpylęs, mama pagalvojo, kad mineralinis ir ant stalo padėjo, o aš tik įsipyliau į puoduką ir pasakiau: mineralinis kažkoks truputi geltonos spalvos. Vos neatsigėriau, bet mama spėjo atimt. Vos nepartrenkė maždaug 2kartus, bet išgelbėjo mano greita reakcija. Ai dar plaukiojau ežere ir jaunesnė draugė sumąstė man ant nugaros užlipt tam, kad aš su ja plaukčiau, bet aš jos negalėjau išlaikyt ir ji mane nardino po vandeniu. Bandžiau ją numesti, bet buvo stipriai įsikibus ir nesuprato, kad skęstu. Tai žodžiu aš ją apdraskiau ir tik tada paleido. Jausmas buvo žiaurus. Po to karto niekada neplaukiu toli….
