Kai man buvo 7 metai per tėčio gimtadienį buvo toks baseinas 7 metrų ir aš ten kur negilu stovėjau, ir yra laipteliai tokie maži,tai net nepastebėjau kaip paslydau nuo jų ir kiek atsimenu,kad mačiau kaip burbuliukai kyla į viršų,o aš mosikuojuos rankom, kad kaip nors išnyrt,nes plaukt nemokėjau dar tada,bet kažkaip isikabinau į baseino kraštą ir išnirau,pamenu išnirus drebėjau,verkiau,negalėjau net žodžio pratart,o visai neseniai pusbrolis mano buvo paskendęs, tai mama mane glostė ir sakė, kad ačiū Dievui,kad jis tavęs nepasėmė pas jį.. O kiti sako, kad visas gyvenimas pro akis prabėga,bet man tai kažkaip ne.. o tikriausiai kiti daugiau niekada nebeplauktų kur gilu, bet aš dabar kai išmokau plaukt tai viskas gerai.. bet žinot, nežinai kas gali nutikti rytoj…
