(nežinomas) (archyvas)
Man buvo lyyyygiai tas pats. 16 metų išvykau į konservatoriją… buvo be galo sunku ne tik morališkai, bet ir fiziškai, nes mokytis reikėjo itin daug, pradžioj barake lb nesutarėm su kambariokėm, tad ypač trūko jaukaus buvimo, supratimo, tėvų ir pan, buvo visokių minčių viską mesti ir grįžti, bet atsilaikiau! Pamenu, pirma savaitė iki grįžimo namo ėjo kaip koki metai Bet įpratau, su namiškiais bene kasdien pasišnekėdavom telefonu, įsivažiavau kažkaip, vėliau su kambariokėmis jau sutarėme puikiai, o savaitgaliais grįždavau namo Db jau prabėgo nemažai metų, vėl gyvenu arti namų, tai velniškai ilgiuosi studijų laikų Tikrai priprasi ir kažkada kitus savo pavyzdžiu įkvepinėsi išėjusius iš tėvų ir lb besiilginčius
