(anonimas) (archyvas)
Ačiū Nežinau ar verti ar nelabai, tiesiog verkiu, nes neina sustoti. Vakar kokias keturias valandas vaikščiojau lietuje ir verkiau, neina nurimti. Suprantu, kad tai nėra tragedija ir kad viskas bus gerai, bet širdį spaudžia ir viskas, nėra kur trauktis. Tvarkausi gal kokią savaitę jau ir nieko nesigauna, pradedu verkti :/. Neseniai persikrausčiau, tai baldų nestumdysiu, bet gėlę pabandysiu nusipirkti Manęs niekas nekviečia, nes aš nesibičiuliauju su visais, turiu kelis labai artimus širdelei ir užtenka man, bet jų nėra mano mieste dabar . Stengiuosi eiti į parkus, centrą, nors viena aš nepratus, bet žinau, kad namie sėdint man geriau nebus
