(nežinomas) (archyvas)
Irgi isgyvenau ta pati, norejosi tik verkti, nes vis tos pacios mintys aplankydavo mane nepaisant to, ar turiu koki uzsiemima ar jo neturiu. Dabar po menesio, jau pasidare lengviau, jau tvardausi, tik retkarciais uzeina apatija. Galbut del to, kad susigyvenau su ta mintim, gal del to, kad radau veiklos, pradejau sportuoti. Bet dar jauciu mazai laiko praejo, kol uzsigydysiu zaizdas laiko dar nemazai reikes. Laikykis autore, suprantu tave kaip niekad.
