(anonimas) (archyvas)
Ačiū, merginos
Valerijonus geriu ir daug, bet širdį skauda vis tiek. Aš nenoriu savęs gailėti, nes juk reikia gyventi ir džiaugtis kiekviena diena, bet ašaros byra nesustodamos. Galėtų mane kasnors prilupti, kad fiziškai skaudėtų, o širdy jokio skausmo nebūtų.
Aš dabar stengiuosi pastoviai būti lauke, nes ten man truputį geriau, tik grįžtu namo- viskas. Reikia daiktus susitvarkyti- o aš negaliu. Neina atsistoti. Net lovos neišsitiesiu- miegu ant sulenktos.
