(nežinomas) (archyvas)
Mus skiria tūkstančiai km, bet man tai nėra kančia. Kaip viena narė minėjo, tai sunkiau toms, kurios “sukrenta” į santykius ir joms vaikinas/vyras tampa gyvenimo centru. Man maniškis brangus ir svarbus, bet lygiai tiek pat svarbus darbas, podarbinė veikla, draugai ir šeima. Todėl nesijaučiu nuskriausta likimo, nes turiu daygybę gyvenimo prioritetų ir be vaikino, o beje jeigu tik panorėčiau, tai visada yra galimybė gyventi ir dirbti pas jį. Susitinkam kas 1-2 mėnesius savaitei ar savaitgaliui, kasdiena skype ir sms, vasaros mėnuo ir žiemos kelios savaitės jo atostogų. Užtenka
Mylėkite save visų pirma!
