Sunku, ziauriai… Pasimatysim uz 3 savaiciu, bus praeje jau 2.5 menesio, kai nesimatem. Visa ta laika stengiaus kazkuo uzsiimt, studijuoju, tai didzioji dalis laiko skirta mokslams. Stengiames kuo daugiau susirasinet, kasdien kalbam skype. Jokio atsalimo nepajutau, meile dar stipresne paliko is ilgesio. Aisku, daug pykciu, nepasitikejimas sioks toks, ypac jis del manes jaudinas nuolat, jei planuoju kur iseit. Daznai apima liudesys, tokios beprasmes dienos atrodo. Gyveni dideliu laukimu, skaiciuoji dienas. Ne pats maloniausias dalykas… Kolkas dar tik pirmas jo isvaziavimas, pradzioj maniau, kad su laiku bus vis lengviau. Bet kuo toliau, paliko tik sunkiau, nes zinau, kad grys, kelias savaites pabus ir vel reiks paleist ~3men… Tiek laiko man kosmaras, neisivaizduoju kaip beistveria tos, kurios po pusmeti ir daugiau isleidzia mylimuosius
