Oh noez, ka dariti, yš manias tičiojęsi.
Grow the fuck up, iš manęs tavo amžiaus būnant taip išsityčiojo, kad man teko ir purve vėlyvą rudenį su apatiniais būt išmaudyta ir apspjaudyta, ir teko sumuštai sniege pagulėt be striukės. O čia draugų nesusirado mat ir todėl panikos priepuoliai karts nuo karto apima.
Sorry, kad taip griežtai, bet jau pradeda užknisti istorijos “omaigad aš special snowflake, esu nepritapėlė, nerandu draugų, tai einu šokt nuo stogo”.
Be to, turi shitty-ass tėvus, jei jie nepastebėjo, kad kažkas blogai. Mano pastebėjo kone iškart ir suorganizavo perėjimą į kitą mokyklą. Nuo tol niekas manęs tada nebenurenginėjo ir į mane supuvusių kriaušių bei indelių nuo kebabų lėkšteje nebemėtė.
Eik jau pas ne psichologą, o psichoterapeutą. Jeigu iš pseudodepresijos kyla panikos priepuoliai, tai jau pokalbis su moteryte ant sofutės nebepagelbės.
Good luck, vienžo.
