Aš siūlyčiau, Jums pačiai sau atsakyti, o kodėl Jūs vaikų nenorite? Man toks jausmas, kad čia bėdos yra psichologinės. Netikiu, jog šiaip atsirado tokia gynybiška nuostata, jog Jūs su vyru, NIEKADA neturėsite vaikų. Yra du variantai: arba Jūs negalite jų turėti, arba esate abu geri egoistai su kažkokiu tariamu “brandžiu” požiūriu į tėvystę. Aišku, jog artimieji Jums vadovauti kažkaip negali, tačiau Jūs pabandykit ir juos suprasti, jie turi kažkokių vilčių, taip pat turi norų, auginti anūkus , matyti darnią pilną šeimą. Siūlyčiau labiau pabandyti juos suprasti, o ne reikšti piktumą, ant tėvų, ant vyro brolio su žmona. Aš asmeniškai irgi tokių žmonių nesuprantu. Tikrai nesutinku, jog ten reikia paaukoti save vaikams ir pan, tačiau ar Jūs bent pagalvojat, kas bus toliau? Vaikai yra tikrų tikriausias gėris, ir jei mąstote kitaip, gal kreipkitės į psichologus ir nereikia čia aiškinti, jog Jums su vyru, vienas kito pilnai užteks. Galit garantuoti, jog jis po kokių 10 metų neiškeliaus pas kitą bobą? O tada liksit visiškai viena.
