man buvo lygiai tas pats. gavau akademines, nes rekomendavo psichaitras, bet po jų nebegrįžau. tiesa dabar nebesergu ir viskas kuo puikiausiai susitvarkė. žinau tą jausmą, kai nežmoniškai slegia net menkiausia mintis apie mokslus, kai tu net elementarių dalykų daryti nenori ir tiesiog NEGALI. meluodavau draugams, kad negaliu susitikt, prisigalvodavau priežasčių, tam, kad galėčiau gulėt lovoj prie pc užsitraukus užuolaidas. o buvo vasara..
žodžiu, čia galima kalbėt begalo daug, bet, jei jauti, kad nebegali, geriau pasiimk akademines, nes tiesiog kitaip susišiksi sau viską nelankydama.
ir būtinai pradėk darbą su savimi. tai yra labai sunku, bet patikėk, jokie daktarai nepadės, kol nesusiimsi pati. o ir vaistai neišeitis, jie tik sukuria iliuziją, kad viskas gerai. savanoriškai juos mečiau, buvo labai sunku be jų kurį laiką, bet reikia ištempti. ir dirbt su savim. dabar tai tau skamba turbūt kaip neįmanoma misija, bet patikėk, viskas susitvarkys, kaoi pati to labai labai panorėsi. sekmės.
