(nežinomas) (archyvas)
Vat būtent, kad aš tai įsivaizduoju. Augau šeimoje, kur tėvas turėjo milžinišką žmonių baimę. Kasryt į darbą eidamas apsividuriuodavo, reikėdavo skambinti telefonu – skambindavo mama. Į parduotuvę iš viso gal porą kartų tėra įkėlęs koją. Ir nelaimei aš tą džiaugsmą paveldėjau. Galiu pasakyti – man tikrai padėjo mano aprašyti patarimai. Aš juos susigalvojau pati. Ir žinot ką? Aš dabar kaip tankas per visas užkardas einu Nieko nebebijau. Pradžioje taip – inkšti, ieškai atmazkių, lipi per save, kiekvienas iššūkis ”po prakaitu”. Bet su kiekvienu kartu vis lengviau, nes tavęs tikrai niekas nesiruošia skriausti. Aš nesakau, kad tai lengva.
