Jau daugiau kaip dešimt metų tyrinėju Italiją. Sutinku su kai kuriomis komentatorėmis, kad autorės klausimas per bendras. Italija gali pasiūlyti labai įvairių dalykų, o ką rinktis ir kur važiuoti – priklauso nuo keliautojo pomėgių. Nepakanka pasakyti “važiuok į Romą”. Roma gali būti visokia. Galima su bendru turistų srautu makaluotis po žymiausias vietas, gaišti laiką eilėse prie muziejų, valgyti a la itališką picą, kurią kepė emigrantas iš Bangladešo, ir įsivaizduoti, kad pabuvai Romoje. Tačiau galima ir kitaip. Romą įsimylėjau visam gyvenimui, bet ne tą, turistinę.
Toskanoje gera pasivažinėti dviračiais, sustojant nerelaus jaukumo kaimeliuose, kur duoda gero vyno ir paprastų, bet be galo skanių kaimiškų užkandžių. Bolonija – stiliaus, dizaino, gero maisto ir aktyvios studentijos miestas – man antras pagal įdomumą po Romos. Milanas – ne Italija. Ligūrijos pakrantėje – nuostabaus grožio gamta ir geras maistas, ramybė. Florencijoje reikia labai nedaug vaizduotės, kad vaikščiodama aplink Santa Maria del Fiore katedrą pamatytum tuos laikus, kai čia vaikšiojo Dante ir Leonoardo da Vinci. Abruzzo – iki šiol nenutrintas turistų regionas, greitai ir patogiai pasiekiamas iš Romos, tačiau čia – neįtikėtina gamta, be galo šilti žmonės ir unikalūs kaimeliai, iš kurių greit pasiekiama tiek Adrijos jūra, tiek aukščiausios Apeninų viršukalnės. O tik 1 val. pavažiavus už Romos galima rasti tokių kaimelių, kur žmonės dar iki šiol be elektros gyvena … O gamtos grožis – spaudžia širdį. Orvieto – elegantiškas miestas, pilnas meno, Etruskų dvasios ir puikus lėto miesto pavyzdys. Iš ten nesinori išvažiuoti. Ir čia tik labai maža dalis Italijos įdomybių.
