Ats:Jau peržengiau visas ribas, kas toliau?

Zinau sita jausma, mano draugas dirbo su kolege ilga laika, ir budavo ne tai kartu patalpoj, bet ir masinoj, ir pietaudavo, ir vakarieniaudavo ( darbas pamaininis po 12 val) . Ejau is proto, kol nesusitaikiau su mintim, kad jei ir isduotu, gyvenimas nesugriutu, kad esu stipri, stipresne ir svarbesne uz ta, kuri buna su juo daugiau nei as. Jei noretu isduoti, kolege tik butu ,,pagalbinis irankis” , o ne tikslas. Ta prasme jei kirba mintis isduoti mylima zmogu, tai jau nesvarbu ar tai bus kolege, ar drauge, ar aukle ar kazkas kitas. Nuo visu moteru neapsaugosite. Tad geriau saugokite save, savo sveikata, dukryte, ir savo nervus