Va, paklausyk kaip man buvo. Prieš 7 metus buvo labai panaši situacija, kai gulint lovoje maždaug po trijų mėnesių draugystės savo vaikinui pasakiau pirmoji taip “gal aš ir kvaila, kad tik tiek laiko tepraėjus tai sakau, bet aš tave myliu”. Ir ką jis, mane apsikabino, priglaudė prie savęs ir mes užmigom. Bet aš nieko negalvojau, neprisigalvojau. Yra kaip yra, pamils, jei taip bus lemta, taigi po kokių trijų mėnesių buvau pas jį namuose, nuėjau maudytis. Ir išėjus iš vonios kambarį pamačiau pilną degančių žvakučių, vakarienę ant stalo, gėles ir raštelį su labai gražiais žodžiais, kurio pabaigoje, amenu, buvo parašyta “nes Tave…” – raštelio pabaigą išgirdau iš jo lūpų! Va kaip. Taigi lauk. Gal jis iš tų, kurie tai sako tik vieninteliam žmogui per gyvenimą, leisk jam įsitikinti ir suteik šansą.
P. S. Už šito mažo šikniaus aš ir ištekėjau!
