Gal prieš 8 metus su dviem tečio bendradarbių šeimomis nusipirkome kotedžus prie miesto. Kaip tik dieną prieš balandžio pirmą sudėjo visus langus. Tėtis su bendradarbiais per pietų pertrauką, būtent balanžio 1, važiavo pažiūrėti ir skambina mamai, buvom kartu tada su ja, ir sako, kad viskas išdaužyta, kažkokie vandalai per naktį prasisuko visoj gatvėj. Mama į vos ne į isteriją puolė, padėjo telefoną pasakius, kad atvažiuojam tuoj, vietoj būkit, liepė man dar pradinuikei greitai rengtis, nes važiuojam žiūrėt kas ten yra, nes jie nesužiūrės pagal ją visko tėtis tiesiogine ta žodžio prasme iki šiol žvengia iš mūsų, nes jau ir aš vos ne į ašaras puoliau tada, kad langų nebeturėsim. Atvažiavom, o viskas ok, langai vietoj, tėtis sėdi visas apsiašarojęs iš juoko
