As irgi viena ir jau kuri laika, visi aplinkui klausineja kada gi istekesiu ir vaikus gimdysiu, nes jau laikas – mat klasiokes turi po 3 vaikus mano metu o as mat dar net negalvoju – isbara gimines, bet eilini karta pro sukastus dantis ir suvaidinta sypsena kazka islemeni kad tik duotu ramybe…. Sutinku, kad vienai buti nera lengva, nors as su tuo susigyvenau nors tiesa pasakius ir bijau..bijau , kad ismokusi buti viena sunkiai prisileisiu kazka.. Kolkas stengiuosi uzsiimti darbais ir kita veikla kuri skatina buti tarp zmoniu, turiu planu ir t.t. O jeigu ir sakykim , kad likimo lemta buti vienai, teks priimti tai ir gyventi.. filosofiskai ziurint tai gimstame vieni , gyvename vieni ir mirstame vieni, nes kiti zmones tik musu gyvenimo bendrakeleiviai..
