Ats:Šeimyninio gyvenimo pabaiga

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Šeimyninio gyvenimo pabaiga / Ats:Šeimyninio gyvenimo pabaiga
(nežinomas) (archyvas)

Koookie kosmonautiški pezalai…

Eikit savo “erudicija” spinduliuojančias žinutes kur nors kitur pakeverzoti. Toks jausmas, kad net net neskaitėte ką autorė parašė.

Santykių krizė nuo PSICHOLOGINIO SMURTO skiriasi kaip diena ir naktis. Grynink negryninus, bet kai pila mėšlą ant galvos kibirais, tai lindimas į subinę vyrui be muilo to neišspręs. Laiko klausimas kada dar ir šonus aplamdys.

Aš asmeniškai susirinkčiau vaiką ir eičiau pas tėvus nieko nelaukdama. Jei suvoks, kad gali prarasti tiek jus, tiek vaiką, gal šiek tiek susiims ir apmąstys ką dar ne taip. Bet šiaip, manau, kad nepakeliui jums. Ir šiaip, netikiu, kad per visą draugystę nebuvo jokių ženklų, jog tas vyras toks netašytas stuobrys. Tik gal per rausvus meilės akinius ir rūką to nepastebėjote.