(anonimas) (archyvas)
Aciu uz pozityvias mintis, bet mes turime leliuka, kuriam 11 men, tai visad Kai matau vaika, verkiu naktim. Zinot jam nesvarbu, kad vaikas salia, o keikiasi baisiau uz bomza.. Toks jausmas, kad zmogu pakeite kitu, nebezinau. Nebelaukiu as jo is darbo, nieko nebenoriu, o dabar tas kraustymasis- esu nezinioje.. Gyliai sirdyje noriu, kad jis mane isduodu, kad butu pretekstas ji palikti, tik vaikas duoda jegu. Siuo metu ieskojau darbo, tai niekas ir nenori imt su tokiu mazu vaiku…
