kai buvau 15-17 labai dėl to kompleksavau.. o ką jau kalbėt kai su saviškiu pradėjau bendrauti… švieaforas aš jam buvau ) nors kitiems čia miela, man tai nė velnio tačiau pradėjau mažiau kreipti dėmesio. nu išraudonuoji, susivarai, oh well. pvz ir kažką pristatinėjant, nors kalbėti nebijau, iš pradžių išmuša tas raudonis. tačiau kai numoji į tai ranka, labai greitai praeina. čia, manau, reik susigyvent su savimi šiaip, pamenu, žnaibydavau save, ypač kai kompanijoj kas apie mano simpatijas šnekėdavo… tai pamenu nemažą mėlynę vieną kartą buvau pasidarius ant žasto…..
(nežinomas) (archyvas)
