Labai gerai, gal bent mintys išsijudins.
Aš irgi nesakau, kad tu jį myli. Pagal mano nuomonę, aš įsimylėjus buvau keletą kartų, kol supratau, kad visai ne tame esmė. Jei tai būtų santykių pagrindas, tai tebebūčiau su pirmuoju. O jums tiek dabartinius santykius gadina, tiek būsimus skatina tas naivus įsimylėjimo jausmas (ar bent jūs tokį įspūdį sudarote)… Ir, kaip minėjau, tai tėra cheminė reakcija smegenyse ir per gyvenimą gali nutikti milijoną kartų. Tai ką, kiekvieną kartą pajutus simpatiją naujam pamesit esamą? O atsakomybės jausmas kur, už savo pačios sugaištą laiką, už kito žmogaus, už jo jausmus? Iš viso, nepaneigsit, kad dabartinius santykius nutrauktumėt nebent dėl asmeninių, egoistiškų paskatų “AŠ nebemyliu, nepatenkina MANO lūkesčių, AŠ myliu kitą”. Na, nebent dabar papildysit, kad dabartinis draugas jus kažkaip skriaudžia, kuo aš abejoju, nes jau būtumėt paminėjusi, nes labai geras pasiteisinimas nutraukt santykiams būtų…
Aš tai nuoširdžiai nežinau, kodėl žmonės šokinėja nuo žmogaus prie žmogaus. Matyt, ieško pono tobulojo ir tiki amžina meile arba nemoka būti vieni ^^
Galiu tik palinkėt sėkmės tokią atrasti. Tikiu, kad kartais įvyksta stebuklai ir taip būna. Na, o aš, pavyzdžiui, pati kuriu savo stebuklą, ir esu tuo labai patenkinta. Visko buvo, o vis dar kartu ir laimingi, net drįstu sakyt ĮSIMYLĖJĘ kaip niekada, dar labiau, nei pradžioj, o kartu jau daug metų. Buvo laikotarpis, kai maniau, kad nebegaliu, norėjau skirtis, ir išsiskyriau (penkioms minutėms ) , vos tą padarius supratau, kad NESĄMONĖ, ačiū Dievui, draugas kantrus ir matė, kad durniuoju, išlaukė, kol apsispręsiu Na, ir ką, nuostabus jausmas būt poroj ir žinot, kad viskas, paieškos baigtos! Ponas tobulasis rastas! Iš kur tą dalyką žinot? Ogi imt ir apsispręst. Ir viskas. Daugiau nieko nereikia. Jokia visata į ausį nepakuždės, kad va šitas tai jau TAS išrinktasis, tik pati tokį sprendimą galit priimt. Amžinai grežiotis atgal, akytėmis naujo simpatuko ieškoti, širdele apie tokį svajoti? Neee, ačiū… Kuo greičiau – tuo ramiau, tada galima užsiimti naudingais dalykais – karjera, šeima ir t.t.
Juk kažkas paskatino pradžioj su dabartiniu pradėt draugaut, apsigyvent kartu? Nebuvo taip, kad susimetėt su bet kuo, išsirinkot juk pati? Tai kiek dar kartų išsirinkinėsit, kol nuspręsit? Visada jausmai aprimsta, visada įsivyrauja rutina, visada būna barnių, visi turi trūkumų. Ne tame esmė. Aš čia apie ilgalaikius santykius, šeimos kūrimą šneku. Kas nori po pasimatymus šlaistytis – tegul šlaistosi, man negaila.
Tas meilės vaikymasis iš viso man asocijuojasi su polinkiu į narkomaniją. Poveikis labai panašus.
