Darbo ieskau tikrai ilgai, dirbau laikinus darbus, kad namie nesedet. Net prisiverciau eit i toki kuris nepatinka ir ne mano sveikatai, nes zinojau, kad jis laikinas, tai siaip taip istempiau. Anksciau dar galejau rinktis. nebuvo tokios dideles butinybes dirbti. Dabar pasikeitus situacijai, turiu butinai pradeti dirbti, nes reikia pinigu. bet vien pagalvojus, kad 12 val turesiu dirbt nemegstamoj vietoj varo i depresija. Pazystamu neturiu kad padetu susirast koki geresni darbeli. O apie saves apdovanojima, net negalesiu pagalvoti, Nes uz minimuma sumokejus mokescius ir pasilikus pinigu pragyvenimui nedaug kas liks. Zodziu , nei pakarta, nei paleista jauciuosi.
(nežinomas) (archyvas)
