Taip. Mes visi mirsim, kaip ir sakei. Tad finalas – aiškus. Visada, manau, spėsi jį pasirinkt. Tiesa, svarbu,manau, tos mirties neidealizuoti, kaip kažkokio išsigelbėjimo, palengvėjimo. O iki to finišo kodėl Tau nepabandžius padaryti viską, ką gali? Išmėgink save, ieškok. Išsikelk, kad ir mažus uždavinius, kaip pvz: savaitę vakarais bėgiosi ar panašiai. Bet ką. Bandyk naujas veiklas, skaityk naudingus straipsnius, knygas, žiūrėk filmus. Mirti galėsi bet kada. Taip, būna sunku. Būna atrodo nepakelsi. Bet pagalvok, gal po kiek laiko visa ši situacija neatrodys taip juodai? Žinoma, jei tik gali stenkis pati. Nes jei kas ir suteikiama gyvenime lengva ranka, mes to dažniausiai nevertiname. Jei tik pati susikusi sau rytojų šviesesnį, tada jį labiau ir vertinsi. Pabandyk pabendrauti su tuo vaikinu, jei viskas bus gerai – valio, vadinasi vertėjo, o jei ir nepasiseks bent neklaidžiosi abejonėse ir būsi atvira kitoms pažintims, bendravimui. Laikykis.
