Tai Jums taip atrodo, kad jei bendrautumėte būtumėt laiminga. Tačiau laimė nuo nieko nepriklauso ir nieko nekainuoja. Tiksliau ji nepriklauso nuo jokių išorinių aplinkybių – tai vidinė žmogaus būsena. Ir joks vaikinas nesugebės Jūsų padaryti laiminga, jei pati nesugebėsite atrasti tos laimės pati. Be to, tikra meilė yra ne imti, ne laukti kol vaikinas Jus pralinksmins ar padarys laiminga, o duoti. O ką gali duoti kitam žmogus, kuris pats nieko neturi?
Kuo žmogus laimingesnis – tuo labiau spinduliuoja ir traukia aplinkinius. O kuo niūresnis – tuo labiau visi nuo jo traukiasi. Pagalvokite, jei Jūs būtumėte to vaikino vietoje, su kokia panele norėtumėte labiau bendrauti: su linksma ir besidžiaugiančia gyvenimu ar depresova? Manau, atsakymas aiškus. Taigi, yra dėl ko stengtis. s netikit gyvenimu po mirties, tačiau mirties, kaip tokios išvis nėra – yra tik perėjimas į kitą dimensiją. Taip pat egzistuoja artimos, giminingos sielos, todėl kartais žmonės vienas kitam jaučia stiprų ryšį, kurio negali paaiškinti.
Depresija dažniausiai kyla tuomet, kai žmogus neturi gyvenimo tikslo, kai nemato gyvenimo prasmės. O kiekvienas mes turime savąjį tikslą, tereikia jį atrasti – atkapstyti iš gilumų.
Pati ilgą laiką gyvenau depresijoje ir negalėjau suprasti, kodėl taip vyksta. Man buvo lygiai tokios pačios mintys, kaip ir Jums, kodėl man bogai, o kitiems gerai, atrodo norėdavosi kažką savo gyvenime keisti, tačiau tiesiog nebuvo jėgų. Tai šlyksti būsena. Tačiau įmanoma iš jos išsikapstyti.
Jei tik turite noro, parašykite man asmeniškai – galėsiu pasidalinti, kas man padėjo, nes viešai nelabai mėgstu rašyt.
