Sveika, paauglystėje ir vėlesniame amžiuje esu bandžius žudytis. Ir galiu pasakyti, kad savižudybė tikrai ne išeitis.
Mes gimstame šioje žemėje ne šiaip sau, o tam, kad įgautume patirties, mokytumėmės. Tai tarsi mokykla: kiekvienam žmogui yra skirtos tam tikros užduotys, tam tikri išbandymai. Jei žmogus nusižudo, jis gimsta vėl ir susiduria su tomis pačiomis problemomis – jis visvien turi praeiti ir įveikti tuos išbandymus, kurių nepraėjo. Ir sunkumai kartojasi tol, kol žmogus jų neįveikia. Todėl žudytis nėra prasmės.
O dėl to, kad gyvenimas skaudina – tai jis ne skaudina, o moko. O skaudinam tik mes patys save – nevertindami, nemylėdami, leisdami kitiems mus skriausti. Tačiau išeičių pakeisti net ir juodžiausią situaciją visuomet yra. Žmogui niekuomet nėra duodama daugiau, nei, kad jis gali pakelti.
Gyvenime tikrai yra nuostabių žmonių, tik galbūt tu dar nespėjai jų sutikti. Jei nusižudysi – pati užkirsi sau kelią susipažint su tikrais draugais.
Aš praėjau per visa tai, apie ką tu rašai. Jei nori, parašyk man asmeniškai – pasikalbėsim. Tau dabar svarbu išlieti viską, kas per tiek laiko susikaupė viduje ir tave griaužia.
Jei nedrįsi rašyti man, gali skambinti nemokamu telefonu į emocinės pagalbos telefonu liniją – Jaunimo liniją, tel.: 8 800 28888 (visą parą). Ten prie telefono budi labai faini ir šilti žmonės.
P.S. Rekomenduoju paskaityti Michael Newton knygas “Sielų kelionės, “Sielų lemtis”. Edgar Cayce “Akašos kronikos” (naujo leidimo ta pati knyga vadinasi “Gyvenimų knyga”). Šiose knygose rašoma apie tai, koks yra žmogaus gyvenimo tikslas, prasmė – kam mes išvis gimstame. Gal rasi sau svarbius atsakymus.
