Turiu draugę, kuri dėl tokios situacijos tiesiog nutraukė bendravimą su mama, ir viskas. Sakot, trūksta motiniško švelnumo – tai ar jūs jo gaunat, ką?
O jei nenorit išvis nebendraut, tai tiesiog nesileiskit varinėjama. Pvz. ateina, siunčia atnešt – neinat, ir viskas, sakot – nereikia, nenešiu, arba paskui eisiu, tada atnešiu. Šiltnamį statyt? Negalim, neturim laiko (net jei turit – čia pedagogiškas ėjimas). Šūdą kuo užsiimam? Na taip, šūdą kuo užsiimam, važiuojam į Paryžių, bet negalim, ir viskas. Prašyk brolio, jis juk laisvas. Senstat? nepajėgiat? Na tai pabūsit be šiltnamio, juk jį reikia prižiūrėti, o aš neturiu kada.
Atpras reguliuot.
Įjunkit ironiją. Visus “malonius” žodelius grąžinat atgal – “stierva? Na ką darysi, genai, auklėjimas”, “Aš nors žmonių neplėšiu, džiaugtis turėtum”.
“Mano darbas lengvas? Tai dirbk ir tu tokį, kodėl dirbi sunkų”, “O ką darysi, pas mus įstaigoj darbininkių buvo pakankamai, o kažko su smegenimis trūko”(blush)
Nepatiks gaut padjobkių – atpras karksėt.
